Skrido nuskrido pro juodą girią,
Daugiau jos niekad nebeprišauksiu—
Kalnai į juodą naktį pasvirę,
Kalnai tapyti krauju ir auksu...

O sapno taurę liepsnos apviję,
Į pačią širdį laša pro randą—
Ūkuos įaudus aikštingą giją—
Alba, tik žvaigždės tave suranda—

Mažytės pėdos link anemonių
Blyškiausio žiedo geismo sparnuos—
Nuėjo amžiai gyvybės kloniu—
Niekas jų skausmo neišdainuos—

Skrido nuskrido pro juodą girią...