Santrauka:
Kažko pritrūko, bet tikiuosi, kad pasakysite. Ačiū.
Aš nerašysiu tau eilėraščio, o mama.
Nes dega žvakė.
Per ašarą žiūriu
Ir šypsausi į kvailį,
Kurs pasakė:
- Ji mirė. Jos jau čia nėra.
O siela mano, atsiverki!
O jūs, apie kurias taip sako,
Išeikite į viešumą,
Apstokite vatus, slenksčius, namus...
Kad ir kvailys galėtų sužinoti,
Kad jis - kvailys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2010-05-02 23:14:39
Aš nerašysiu komentaro, Pranai.
Tik pasakysiu AČIŪ. Kaip visi.
O mintyse pridursiu: "Mama, Mama,
Mes tik vaikai, o Tu - Vienintelė esi.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-05-02 20:11:17
Labai vykusiai suposmuota. Patiko.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-05-02 19:53:39
Atsiprašau,
Tik dabar pastebiu dvi klaidas:
O jūs, apie kurias taip sakoT,
Išeikite į viešumą,
Apstokite vaRtus, slenksčius, namus..."
Ačiū, kad nepykstate...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-05-02 19:47:09
Labai jautriai... regis, net ritmas širdies pakito..."meilė lieka vaikuose"
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-05-02 16:30:45
...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-02 16:12:34
...taip...Motinos meilė nemiršta...Ji amžina...Labai gražus Jūsų kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-02 13:44:36
taip... Jos yra, Jos nepalieka savo vaikų...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-02 13:31:41
Taip, Pranai, motinos nemiršta kol gyvi jų vaikai ir kvailiai yra tie, kas sako kitaip.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-05-02 13:06:00
O jūs, apie kurias taip sako,
Išeikite į viešumą,
Apstokite vatus, slenksčius, namus...
Gražu, Pelėda, gražu. Taip jautru ir kvietimas toks nuoširdus. Kiek baugus. Bet reikalingas.