Aš nerašysiu tau eilėraščio, o mama.
Nes dega žvakė.
Per ašarą žiūriu
Ir šypsausi į kvailį,
Kurs pasakė:
- Ji mirė. Jos jau čia nėra.

O siela mano, atsiverki!
O jūs, apie kurias taip sako,
Išeikite į viešumą,
Apstokite vatus, slenksčius, namus...
Kad ir kvailys galėtų sužinoti,
Kad  jis - kvailys...