rytas
nukritau į savo devynioliką per amžinybės properšų blyksnius
juodu dangum į rudaakį ežerą tikra svaja už tikresnes
paskendo akys ežeruos juodu dangum alsuoju
atkritęs rytmečio gaidžiuos lakštingalą niūniuoju
tiesa laužta iš piršto iš tos būties sapnų
į žydrą mano viltį tikresnę iš tikrų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-05 23:38:31
artima )
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-02 00:00:44
Nežinau, kodėl devyniolika būtent, bet ta tiesa tikrai nelaužta iš piršto - ji tikra...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-01 22:52:28
Tikrai rytas iš amžinybės...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-05-01 22:42:49
Jaučiu, o padoriai pakomentuoti nesugebu...