Santrauka:
Jeigu poetas...
Pasėmiau Viešpaties kažkiek -
Daugiau neleidžia.
- Gal ką galėčiau iš savęs
Pridėt prie dangiško paveikslo?
Ir man smagu
It vaikui, išdaigą iškrėtus,
Va šitaip Dievą klausti.
- Kodėl gi –ne,
Jeigu poetas.
Bet kaip žinot, ar juo esi? -
Linksmai sužiuro Viešpats į akis.
- Atleisk!
Bet jo tik tiek,
Kiek iš Tavęs pasėmiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-26 17:56:34
Mintis tikrai labai graži. Pritariu paguodai.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-26 16:27:27
Smagus!
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-04-26 14:37:40
Mintis ir graži, ir (man) polemiška :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-04-26 12:59:18
Puiki mintis. Tiek, kiek Jis davė, jei mes tai naudojame...
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2010-04-26 11:35:49
taip visaapimančiai arti ir dar žėri šiluma, gyvybe...įtikėjau
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-04-26 10:47:56
Mielai taip :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-26 10:45:57
Gal ir Dievui patinka - kalbėtis su žmonėm poetų lūpom
Anonimas
Sukurta: 2010-04-26 09:23:37
tik poetai taip drąsiai gali žiūrėti į akis:) net Dievui.
puiku.