Pasėmiau Viešpaties kažkiek -
Daugiau neleidžia.
- Gal ką galėčiau iš savęs
Pridėt prie dangiško paveikslo?

Ir man smagu
It vaikui, išdaigą iškrėtus,
Va šitaip Dievą klausti.

- Kodėl gi –ne,
Jeigu  poetas.
Bet kaip žinot, ar juo esi? -
Linksmai sužiuro Viešpats į akis.

- Atleisk!
Bet jo tik tiek,
Kiek iš Tavęs pasėmiau...