Ant krašto debesies sėdėjai,
Mamytę ir tėvelį sau rinkais,
Šešėliai vandeny žibėjo,
Kol tu buvai labai aukštai.
Pasaulin atėjai kaip baltas lapas
Nepaliestas nei šalčio, nei kaitros,
Kaip sėkla ąžuolo brandinta
Brangiausių tau žmonių delnuos.
Šiandien kamienas tavo laibas
Aptvertas meilės, rūpesčio tvora,
Laja svaiginančio žalumo
Į dangų stiebias nejučia.
Tegul vainikas būna visad žalias,
Kamienas tvirtas it akmuo,
Vaikystė pasaka gražiausia
Lai spindi nuostabiom spalvom.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2010-04-25 21:55:12
Čia Jurginių proga turbūt? Šių metų Jurgeliui.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-25 21:36:27
Autorė turi ir daug stipresnių darbų. Bet krikštynų atvirukui net labai tinka. Tokiai progai gana miela.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-25 13:12:02
Kaip tostas nuskambėjo. Gal krikštynų proga?..
nelabai man.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-04-25 11:41:14
Labai gražus palinkėjimas Jurgučiui. Bet pernelyg asmeniškas, kad būtų įdomus skaitytojui. Jurgutis tikrai apsidžiaugs išgirdęs tokį pasveikinimą-palinkėjimą.