Sakau, sutversiu sau stebuklą.
Ilgesio takučiu į jaunystę grįšiu.
Ten, kur siūruoja smilgos, pakelėj sutūpę,
Ir iš alsios tylos ataidi mūsų žingsniai.
Tariu, vienatve, ar ištversiu?
Vėjas vargonuoja bromose graudžią raudą.
Nei vieno atpažinto veido, tuščios visos kertės.
Sutrikusi širdis šešėlių šlamesį vien gaudo.
Grįžau. Nė vieno žiburio, nė vieno lango
Atverto, kviečiančio prie židinio sušilti.
Lyg Odisėjas kartėlį nuriju sprangų.
Stebuklas neįvyko, pažadinau vien bergždžią viltį.
Dar grįšiu čia spengiančios tylos klausytis.
Tik šįsyk nužudysiu savo jaunystę.
Ražas
2010-04-24 09:16:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-25 12:10:10
nuoširdus širdies beldimasis...
nežudykit tik nieko,nežudykit,lai beldžiasi prisiminimais, kartėliu ir džiugesio akimirkom visa tai,kas gyvuoja Jumyse....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-25 02:54:24
Labai. Tikiu tuo, kas parašyta, tai širdies kalba.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-24 16:39:35
"Sutrikusi širdis šešėlių šlamesį vien gaudo."
Ką čia ir bepridursi ..., visi komentarai teisingi.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-24 16:39:15
"Sutrikusi širdis šešėlių šlamesį vien gaudo."
Ką čia ir bepridursi ..., visi komentarai teisingi.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-04-24 14:27:23
Kam poetiniam žodžiui žudikiškas nedorumas prilipdytas? Agresyvumas rodo dvasinę silpnybę. Vertėtų paieškoti kitokios pabaigos, gal tada liktų gyvas bent kitos eilėraščio dalies svajingumas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-04-24 12:43:10
Tarsi sugrįžta aplankyti jaunystės draugų į jau neesantį kaimą, kuriame nė vieno žiburio, nė vieno atverto lango... Skaudžiai grįžtame į praeitį, bet... Nežudykit jaunystės, tegu nors tolimame širdies kamputyje ji dar rusena... :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-24 12:11:41
Nužudysi jaunystę, atsistos senatvė, kuria pasidžiaugti dar bus sunkiau. Gyvenimas mums siunčia išmėginimus: vaikystę, jaunystę, senatvę. Kievienas tarpsnis yra be galo žavus, reikia tik sugebėti juo gėrėtis.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-04-24 10:05:12
Puikus, mielas Ražai. Ne tik už save, bet ir už mane pakalbėjai. Bet kai kuo galiu ir atsilyginti - jaunystė nenužudoma. Ji net po kapą vaikšto - jeigu ne tavo, tai kažkieno atneštuose ar perskaitytuose atsiminimuose apie tave. Ji net išleika kaip antspaudas ant akmens, kurį jaunystėje kelei, nepaisant, ar jis Tau buvo sunkus, ar lengvas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-24 10:00:32
Kiek žmonių, tiek ir vienatvių...o jaunystės nereik žudyt - ji žavi :)...ir laisva , kaip paukštė, išskrenda ir negrįšta...tuomet reikia jaukintis ir brandą , ir senatvę...ir vienatvę...o paskiau galima tas vienatves suburti, kad ir į ŽŽ...vis smagiau visiems drauge :)...o eilėraštis labai reikalingas, įdomu išgirsti kito žmogaus jausminę gamą :)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-04-24 09:54:58
Toks beprasmiškas jaunystės ieškojimas ir taip gražiai sudėliotas...
Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-24 09:38:03
Prasmingai išjaustas grįžimas... ir išvada puiki: neverta grįžt į praeitį, neverta... Man labai labai patiko...