Bėgo metai, su jais nulingavo
Mūsų laimė į pievas rudens.
Kaip pavyti, širdie, meilę savo,
Kaip be jos tyras džiaugsmas gyvens?
Pried.:
Ąsotėlis šaltinio vandens
Atgaivintų gal kūnus ir sielas
Ir tarp mūsų vėl laimė gyvens,
Ir prašvis vėl gyvenimas mielas.
Išėjai tu per pievas rasotas
Mums parnešti šaltinio vandens,
Pasiėmęs spalvingą ąsotį,
Sakei – meilė nuo šiolei nesens.
Sudaužei tą puodynę spalvotą,
Neparnešęs man tyro vandens.
Nežinau, ką dabar sugalvoti,
Kur dabar mūsų viltys gyvens?
Pabandykim klijuoti ąsotį,
Tą spalvingą iš molio trapaus,
Kad gyvenimas mūsų besotis
Neatimt išsvajoto dangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-10 10:47:28
Ačiū.Labai patiko.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-04-07 15:50:17
Suklijuotas ąsotis jau tiks tik į lentyną statyti, vandens nebeįpilti.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-07 15:05:21
Viltys spalvotame ąsotyje...Kaip visos telpa?Gražu.
Nereikėjo daužyt.Nesilaikys klijuotas ilgai.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-07 10:17:46
Puiki daina. Kartais ir suklijuotas daiktas ilgiau išsilaiko, nei sveikas :))
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-07 10:13:57
nuplaukė žodžiai sielos palaukėm...
gražiai apie ąsotį,ąsotis - vandeniui,o gyvenimas - besotis,taip ir klijuojam,kad pasisotintume...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 09:36:36
...gera potekstė slypi po ąsočiu. Klijuoja žmogeliai, klijuoja - kartais pasiseka :)
Neatimt išsvajoto dangaus...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-04-07 04:34:03
Geriau nedaužyti to uzbono. Bet gi būna visaip... Todėl ir dainos iš gyvenimo neišmesi, kaip iš dainos -žodelio.