vokuose tvinksta ūkanotos maldos
juoda madona mirksta akyse
du gilūs ežerai veide paklydę
aukštybių dievas saugoja tave
apsupo vakarykštė žemė
suklupus kryžių savą tu nešei
veidai stotyse mirgantys bepročių
pabiro šukėm /amžinai/
šypsais nors kojos tavo juodos
kaip tu išeisi jei batai išaugti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-09 16:11:07
Pritariu Litterai, šiaip gražus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-06 16:43:28
Paslapties daug, bet ir minties nemažai. Maža pastabėlė. Aš rašyčiau: ,,...kaip tu išeisi - batai išaaugti.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-04-05 13:42:03
Paslaptinga ta madona- tai teksto pliusas ir minusas. Pradžioje gan daug vietininkų, taigi galima būtų paįvairinti raišką.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-04 17:08:49
Pavadinimas žada daugiau, nei išpildoma. Bet paskutinės dvi eilutės tikrai geros. Ir dar patiko, kad išskirtas amžinai.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-03 15:21:23
\\apsupo vakarykštė žemė\\...Patiko išskirtinai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-03 09:46:19
p.s.\'eilutės\'
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-03 09:45:38
paskutinės eiluyės apvainikuoja kūrinį.