vokuose tvinksta ūkanotos maldos
juoda madona mirksta akyse
du gilūs ežerai veide paklydę
aukštybių dievas saugoja tave

apsupo vakarykštė žemė
suklupus kryžių savą tu nešei
veidai stotyse mirgantys bepročių
pabiro šukėm /amžinai/

šypsais nors kojos tavo juodos
kaip tu išeisi jei batai išaugti