Santrauka:
Tai buvo taip seniai... O gal ir ne. Bet juk po to laiką skaičiavau kitaip...
Žinai, kai pamačiau tave aš pirmą sykį –
Nepatikėjau, kad tai tu.
Buvau regėjęs vien tik nuotrauką...
Bet tu – kaip keista – meiliai, tykiai
Tik priėjai ir pasakei – tai mes kartu?
Ir atnešei man gerą nuotaiką....
...............................................................
Nors vėjas pūtė, sniegas sūkuriais,
Suspaudžiau saujoj delną – jis sušildė –
Alėja ėjom Kauno nebyliai...
Tokia buvai maža, o sutilpai į viltį,
Ir akyse atsispindėjo gatvės tau žibintai,
Nuo sniego garbanos sudrėko...
Paklausiau – tau nešalta?
Ne, o ne... Man tikrai šilta...
Nors ir buvai prasegus paltą.
Jaučiau, kažkas kuteno širdį,
Prisiglaudei, pabučiavai mane...
Ir snaigės tirpo, tirpo, tirpo...
Nes viskas buvo lyg kine...
Alėja, žmonės manyje sutilpo.
O vėjas lyg pasislėpė delne –
Akimirksniu žiema pradingo...
Ir tąsyk supratau – buvau laimingas.
..........................................................
Ateik dar sykį tu į mano miestą,
Ateik, pavasarį aš tau ištiesiu.
Ir ne snaiges, ne vėją šaltą,
Tegul mums būna balta, balta,
Bet nuo pavasario gėlių...
Aš tavo nuotrauką turiu.
Vėl noriu glostyt garbanas juodas...
Tačiau likimas jau ne tas....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-03 10:11:10
Tokia buvai maža,o sutilpai į viltį...Nepakartojama.Gražiai parašei.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-04-02 16:32:26
Ak, Dievulėliau, kaip ilgesinga... Be galo gražios, jausmingos eilės. Širdis, ne protas, kalba ;)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-04-02 16:13:18
ilgesingas praeities miražas dar ilgai šildantis prisiminimais :)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-02 12:01:32
Likimas sunkiai mums įtinka –
Tai džiaugiasi, tai nepatinka.
Čia viltį atima, čia teikia
ne tą, ko mums dabar taip reikia...
Likimas –kaprizingas vaikas –
Nors kartais verčia mus kentėti –
Negalima jo nemylėti...
Tikėti reikia likimu –
padėt jam savo būvimu... ( J.Plečkauskienė)
O eilius tikrai puikus. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-02 09:53:01
Perskaičiau Jūsų širdies darbąm aš tikrai taip pavadinčiau, tikra istorija, gyvenimas išplaukęs iš prisiminimų, o kaip norisi grįžti atgal, o kaip.Likimas jau ne tas....ir tai pasakoma, kad buvo, bet liko.Gerų Jums švenčių, artėjančių, sėkmės kūryboje:)ir ne tik joje.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-02 08:28:10
...visas kalbėjimas pilnas išgyvento jausmo, su noru sugrąžinti, bet likimas jau ne tas...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-04-02 08:00:51
Labas.
Paskutinę eilutę gal išmesk...
Kam čia tokiems vyrams leisti skriausti save likimais
Anonimas
Sukurta: 2010-04-02 07:58:13
Labai gražus ir įspūdingas pirmojo pasimatymo pasakojimas... antrasis susitikimas toks jau nebebus :(
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-02 01:54:46
o gal visgi tas? :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-02 00:08:07
Alėja, žmonės manyje sutilpo.
O vėjas lyg pasislėpė delne
Puikiai.