Geismas

Numesk ši sunkų rūbą,
Padaryk, kaip retai būna.
Užtemdyk saulę,
Padidink rūką,
Vilkai lai kaukia,
Širdis smarkiau tegul muša.
Pagarsink miškų ošimą,
Papurenk naktinį šilą.
Paėmęs karštą ranką
Žmogaus, kurio širdis
Smarkiau vis plaka
Laikyki tol,
Kol kraujas Tavo bus dar karštas.
Kuždėk taip tyliai,
Kad mėnulis negirdėtų.
Alsuoki taip karštai,
Kad kūnas jos virpėtų.
Mėgaukis tyrais
Jos jaudulio šiurpuliais.
O kai sulauksit ryto,
Nepamirškite, kad tai įvyko.
ramintox

2010-03-31 00:04:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-03-31 11:23:08

Šiai temai, mano nuomone, nedera liepiamoji nuosaka. Tiesa, suprantu, kad vietomis ji kaip palinkėjimas, tačiau liepimų išties per daug.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-31 10:00:14

jaunatviška aistra...gal gerai: juk taip turi būt

Anonimas

Sukurta: 2010-03-31 06:58:29

Per daug atvirai. Norėtųsi subtilumo, švelnumo...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-31 00:38:06

Numesk ši sunkų rūbą,
Padaryk, kaip retai būna.
Užtemdyk saulę,
Padidink rūką,
Vilkai lai kaukia,


toliau neskaičiau :D

bet... gal tu pabūk su rūbais dar kažkiek?