Numesk ši sunkų rūbą,
Padaryk, kaip retai būna.
Užtemdyk saulę,
Padidink rūką,
Vilkai lai kaukia,
Širdis smarkiau tegul muša.
Pagarsink miškų ošimą,
Papurenk naktinį šilą.
Paėmęs karštą ranką
Žmogaus, kurio širdis
Smarkiau vis plaka
Laikyki tol,
Kol kraujas Tavo bus dar karštas.
Kuždėk taip tyliai,
Kad mėnulis negirdėtų.
Alsuoki taip karštai,
Kad kūnas jos virpėtų.
Mėgaukis tyrais
Jos jaudulio šiurpuliais.
O kai sulauksit ryto,
Nepamirškite, kad tai įvyko.