Santrauka:
Sako, geras tas vynas, // kur nokintas krūtinės skaudžios.
Būk laimingas, žmogau,
O mylėti,
Niekuomet nevėlu,
Tik nelengva jau seniui tikėti,
Kad pavargus širdis
Į pavasarį grįžti galės.
Betgi – paukščiai sugrįžo.
Ir atšilo vėl sėjai dirva.
Vėl margučiais dabinas Velykos
Ir džiaugsmu virsta
Buvusi Jėzaus kančia.
Būk laimingas, žmogau!
Tik laimingas.
O pavasarį nešti sunku.
Springsta Nemunas sangrūdom ledo -
Neretai kaip žaizda
Sopulingas esu,
Bet vis tiek tegu žydi žolynas
Ties tavim,
Ties sėja,
Ties paukščiu.
Sveikas būk!
Sako, geras tas vynas,
Kur nokintas krūtinės skaudžios.
Aš nutolinu savo rugsėjį,
Įsiterpdamas paukščio dainon.
O ant lūpų pavasaris
Mėlynakių žibuoklių pasėjo-
Dūzgia bitės
Ir ieško medaus.
Prieš pavasario sėją,
Prieš perėjimą paukščių,
Vaikšto meilė
Ir dingo rugsėjis,
Nepaprašęs net rudenį laukt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-03-29 12:57:53
Patiko labai. Su pavasariu Jus!
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-29 06:52:34
Oi kokių aštrių vietelių yra... bet visa kita su tokiu džiaugsmu!
4 labai patiko:)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 05:55:44
Negerk, kaip lietau, negerk trečios -
Tave susitikę visi kvatos...
Pelėda, ne veltui nemiegotos Tavo naktys. Pasiimu, kad sugrįžčiau. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-29 03:32:06
Pelėda :) Žinot, gal negalima taip, bet jūs man esat, kaip tėvas, kaip vyresnis draugas.... Jokiu būdu nepataikauju, esat toks šiltas žmogus.... Toks, kaip tas pavasarinis eilėraštis. Ech, būk... Aš išgersiu :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-28 23:47:03
Ir sveikas būk!
Ir būk pavasariu.
Geriu lyg vyną šias eiles.
Žalion žolėn užklydęs
mums papasakok
istorijas meilias –
lyg pasakas...
o galbūt naktimis Pelėda
taip gaudo žioplinėjančias peles? :D
juokauju - būkit! eilės pavasariškai fantastiškos! :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 23:42:20
Taip norėtųsi padovanoti, ar bent paprašyti šio pavasario šauklių parskraidinti viltį. Ir vieną rytmetį su ja nutūpti ant Jūsų širdies palangės...
ir budėti tol, kol jį įaugs, pasiliks...
Taip norėtųsi...:)