Santrauka:
Kartą, o tai buvo taip neseniai, aš išėjau ir palikau save. Dėl ko? Tiesiog norėjau išeiti ir po to vėl rasti save. Skamba kažkaip absurdiškai, aš tai suprantu. Įdomiausia, kad grįžęs radau viską, ką palikau. Radau netgi daugiau, nei tikėjausi. Bet savęs taip ir neaptikau. Vis dar ieškau. Vaikštau po savo pasaulį, kalbinu savo pažįstamus, draugus ir artimuosius, bet savęs nerandu. Įdomiausia tai, kad kiti mane randa. Galbūt ne visai tokį, kokį buvo įpratę matyti, galbūt labai panašų, bet randa. Tuomet pagalvojau, kad norint save rasti, pirmiausiai reikia suprasti, kam ir kodėl save palieki.
Norėčiau užkopti į kalnus,
į debesis skristi norėčiau
ir jei atsisėsčiau į balną –
dangum raitas juodbėriu lėkčiau.
Keliaučiau kur akys užmato,
kur vėjas lyg pūką nuneštų,
naktis, kad iš Grįžulo ratų –
mane – ryškią žvaigždę atrastų.
Kodėl? Ar dienos neužtenka?
Ir kam? Argi maža man vietos?
Gyvenimo upė nesenka –
tikiu – juk mane vis mylėtų.
Galbūt ne visi... Bet taip reikia.
Prarandam, atrandam, paliekam...
Supykstam – riebiai nusikeikiam,
galiausiai savim vis tiek liekam.
Ir kam tas lėkimas, degimas?
Ir kam tos nežemiškos aistros?
Nejau nepakanka likimo?
Kam degti, jei lietūs palaisto?
Juk dygstam, lapojam, pražystam.
Juk žemėj mūs šaknys įaugę.
Parskridę savęs nepažįstam.
Pažiūrim – vaikai jau suaugę.
Telieka parklupti ant kelių.
Telieka atgal atsigręžti...
Ar skrydis yra žmogaus kelias?
O gal, tai ką turim, mums maža?
.................................................
Ir vėl, kada sutemos smelkias,
ir vėl, kai pavasariu dvelkia,
Jaučiu, kad likimą pasmerkčiau,
jaučiu, kaip aš juokčiaus ir verkčiau
dėl to, ką praradęs, atradęs,
už tai, ką pajutęs... Iškęsiu...
Tik duok man, gyvenime, pradžią.
O pabaigą pats jau surasiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-25 18:18:21
Taip artima ir sava.
Žinoma, pasiimu.
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2010-03-24 22:48:01
Ir aš padedu į saugyklą. Nes mintys itin sklandžiai suguldytos lape, nes taip artima, sentimentalu, be proto gilu ir dar daug \"nes\". Ačiū.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-24 17:36:00
Tai taip... Sklandžiai sudėliojai. Ir pradžia, ir pabaiga duodama, o viduriuką patys dėliojamės... :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-23 21:20:29
Priglaudžiau pas save. Labai. Labai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-23 14:15:43
super super...net persmelkė kiaurai...ir įžanginis aprašymas taip pat :)...iš kur toks gilumas jausmų???Ir gebėjimas juos išreikšti žodžiais: aišku - Dievo dovana!...ačiū!!!...taip gera skaityti :)...aišku ,kad imu!
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-23 09:31:00
taip... ieškojimai, lyg atradimai - ne tas, ir vėl praradimai.
taip ir ieškom savęs visą gyvenimą,bet kas čia blogo,manau tik į gerą,ieškai - gyveni gyvu,kai nebeieškosi - pranešk,užsakysim vainikus :D
Anonimas
Sukurta: 2010-03-23 09:06:42
Ooooch!!! SUPER, .... be žodžių ... .
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-23 08:32:38
Vis atrandam save, bet ir vėl lyg ne tas...
Gal būtų neįdomu vieną kartą save atrasti ir taip visam gyvenimui? Geri tie ieškojimai:)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2010-03-23 08:15:13
pabaiga... eilėraščio... gera :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-23 07:43:40
labai patiko :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-03-23 06:44:17
Tylai pasiimu ir Būk!
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-03-23 02:45:04
Nuostabus. Pabaiga vainikuojanti.