dangaus kojas sutraukia mėšlungis
ir nesiskečia vartai į rojų –
spaudžiu nuodėmę, išlaša sunkas,
šitiek sunko, aš skęstu. o Nojus
praeinąs kaip pro nepažįstamą,
išlinksniuoja nedrąsiai rytojų.
rodos, pirmas aš, bandęs nubristi,
kiek toliau, nei pasaulis žinojo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-22 21:57:08
vartai veriasi
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-22 20:54:55
Gerai. Rekomenduoju.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-22 20:34:07
:)
galingai :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-22 20:12:38
kapitaliai puikiai. (subtiliai su reikiama doze sarkazmo, ir suderinant kartu tą sarkazmą su jautrumu, visiškai nuosekliai išrutuliuojant mintį.) Įvaizdžiai - kaip simboliai pabodę, o atrodo visiškai vietoje-neskamba nuobodžiai. nu puikiai. (į mėgstamų tekstų sąrašą, jums leidus...)