Nugrimzdęs pelkėj
Tiesi man savąją ranką –
Tokią šiurkščia ir šaltą,
Bet joje slypi pasaulis.

Aš paimu pasaulį,
Į tuščią stiklainį dedu.
Mama išverda uogienę.
Aš vagiu ją kaip maža.

Dalinuosi tavim – pelkės tu...
Padalintas dalim prigimties,
Užaugintas žmogum,
Neragavęs uogienės.

Nušluosiu taką pėdom,
Nuvalysiu dulkes pirštais,
Išmūrysiu sieną malda,
Dalinsiuosi tik kartą.