Uogienė
Nugrimzdęs pelkėj
Tiesi man savąją ranką –
Tokią šiurkščia ir šaltą,
Bet joje slypi pasaulis.
Aš paimu pasaulį,
Į tuščią stiklainį dedu.
Mama išverda uogienę.
Aš vagiu ją kaip maža.
Dalinuosi tavim – pelkės tu...
Padalintas dalim prigimties,
Užaugintas žmogum,
Neragavęs uogienės.
Nušluosiu taką pėdom,
Nuvalysiu dulkes pirštais,
Išmūrysiu sieną malda,
Dalinsiuosi tik kartą.