Užliūliuoja voratinkliais nutilę garsai
tirpsta vanduo
mergaitės šilkinėse pėdose ar
pilvo išlinkimuose, kasom
išsiplakusi veidą, akis
nebyliai altoriun sudužusiais šonkauliais
panagės išpurto nuo
savęs žudymo popieriaus lapais
ar blyškuma, kuri spiegia:
- Nelemta kentėti!
kruvinas rašalas pirštų galiukuos
mėlynėm nusaigsto patalus
kai blakstienom prasikasa sapnas
sudrasko šlaunis ir alkūnes
palieka tik žvynuota oda
po gabalėlį narstoma į žodžius:
Nelemta kentėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-24 06:16:11
mintis gan stipriai sminga, dūria. Paveikus, labai.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-13 18:28:06
...nuo savęs žudymo popieriaus lapais...
Puikus kūrinys. Daug paslapties, minties gilumo. Gerai parinktos metaforos.
Vartotojas (-a): Dopaminas
Sukurta: 2010-03-13 17:31:35
Pirma strofa pakankamai stipri savo metaforine raiška. Deja, antra ir trečia ir ketvirta strofa nukenčia dėl esančio tam tikro šabloniškumo, nors mintis gera. Dusyk \"nelemta kentėti\" nors asmeniškai galbūt skaudžiausias eilėraščio veikėjui, tačiau menine prasme pargriauna visą stiprumą. Savyžudybės tema itin nedėkinga bet kokiems pažįstamiems šablonams, pernelyg atviram asmeniniam jausmingumui. Duok skaitytojui atkasti.