paklydusi ji glaudė
ir maitino
birželio pranašystėm
eglės ir klevo sūnų
klūpėjo prieš rugsėjį
išgąsdinti
pokalbių su rupūžėm
kai švelnūs snaigių pirščiukai
svetimo glamonėm virto
eilėraščiu apgynė savo
instrumentą
užlieta
pardavė motiną
kad išbridusi
sugriežtų pavasarį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-03-13 21:24:56
Geras kalbėjimas. Iš ties - mįslė, kurios įminti taip ir nepajėgiau :) Tačiau ir forma, ir įvaizdžių šneka - įtaigiai beldžiasi... truputis mįslės, truputis paslapties... lyg skraiste nėrinių apgobtas.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-12 20:46:32
...vaizdinga :)