Kad sugriežtų pavasarį

paklydusi ji glaudė
ir maitino
birželio pranašystėm
eglės ir klevo sūnų

klūpėjo prieš rugsėjį
išgąsdinti
pokalbių su rupūžėm

kai švelnūs snaigių pirščiukai
svetimo glamonėm virto
eilėraščiu apgynė savo
instrumentą

užlieta
pardavė motiną
kad išbridusi
sugriežtų pavasarį
basikom

2010-03-12 18:33:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-13 21:24:56

Geras kalbėjimas. Iš ties - mįslė, kurios įminti taip ir nepajėgiau :) Tačiau ir forma, ir įvaizdžių šneka - įtaigiai beldžiasi... truputis mįslės, truputis paslapties... lyg skraiste nėrinių apgobtas.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 20:46:32

...vaizdinga :)