Kad sugriežtų pavasarį
paklydusi ji glaudė
ir maitino
birželio pranašystėm
eglės ir klevo sūnų
klūpėjo prieš rugsėjį
išgąsdinti
pokalbių su rupūžėm
kai švelnūs snaigių pirščiukai
svetimo glamonėm virto
eilėraščiu apgynė savo
instrumentą
užlieta
pardavė motiną
kad išbridusi
sugriežtų pavasarį