Kai nuo stogų skardinių laša
pavasaris žiemos sniegu –
pasaulis rodos šitoks mažas,
tik jį apglėbt nėra jėgų.
Tenoriu susigert į juodą žemę –
jau nebeskrist balta snaige,
kai mintys atslenka aptemę,
dar vakar kalintos speige.
Sutrupinti svajonių riekę –
lai paukščiai juoką išnešios,
o gyvastis te žemėj lieka
ir gailestis savęs pačios.
O ryt išdygt į vešlią žolę,
atsigaivint lietum ir sužaliuot,
išleidus vėją, gniaužtą saujoj,
vėl eilėmis linguot, linguot...
Kai nuo stogų skardinių laša
pavasaris žiemos sniegu –
aš jau per didelė nukrist kaip lašas,
bet per maža numirt žmogum.
Maybe
2010-02-27 00:18:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-28 00:14:08
Nuostabus. Imu :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-02-27 22:41:38
Kai tiek daug gražaus pasakyta, ką bepasakysi, bet būtų dar gražiau, kad žinant, jog nėra visiškai tobulo kūrinio, kas nors parodytų, ar bent suabejotų kažkuo tuo, be ko eilėraštis būtų geresnis.
Taigi, Maybe savo darbą puikia padarė, o -mes?
---
Nuo mano namo irgi laša, bet stogas ne skardinis.
Du žodžius \"savęs pačios\" atstoja vienas - SAVĘS
Ne kaip man atrodo ir \"svajonių riekė\"
Nepyk, Maybe, labai stengiausi, kad prisikabinčiau ir nesu tikras, kad pavyko.
Sėkmės Tau. Kartojuosi, bet gera Tave skaityti ir matyti vaizdus su filosofijos atšvaitais.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-27 17:02:17
Pritariu Taurijos komentarui...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2010-02-27 15:35:48
nu, gi gerai eilėmis palingavai, šaunu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-27 14:25:34
...paskutinės dvi eilutės unikalios. Ypač patiko du paskutiniai posmai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-27 09:59:08
Netikėtas savęs sutapatinimas su vandens lašu ir palyginimas su žmogumi... Man irgi labai patiko.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-02-27 00:58:00
Labai patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-27 00:48:42
Kai nuo stogų skardinių laša
pavasaris žiemos sniegu –
aš jau per didelė nukrist kaip lašas,
bet per maža numirt žmogum.
...išties stebuklingai...skamba...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-02-27 00:31:03
aš jau per didelė nukrist kaip lašas,
bet per maža numirt žmogum.liuks
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-27 00:26:23
eilių? taip :D
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-27 00:25:16
Kai nuo stogų skardinių laša
pavasaris žiemos sniegu –
aš jau per didelė nukrist kaip lašas,
bet per maža numirt žmogum.
Visas eilėraštis puikus. Bet paskutinis posmas tiesiog topinis. Imu. Ar duosi? :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-27 00:23:48
labai gražu...žavu :) ,,Sutrupinti svajonių riekę –
lai paukščiai juoką išnešios.\'\'...ir nešioja Meibe tavo eilės - tegul ne juoką, bet lengvutį išmintingą plevenimą - tikrai :)