Blunka kreivo mėnulio subtitrai
ir jau nieks nebeskaito vakaro.
Upės žiotimis temstant surištą
jį įmurkdė į áuštantį kraterį,
kuriame žydi tavo ramybė,
surambėjus lyg batsiuvio pirštai.
Šit, naktis mane bandė pagydyt
tavo žiedą į vyzdį sušvirkštus,
bet pamiršo ištraukti adatą,
tai ir duria pažvelgus į tamsą,
kurios raišą vienatvę suradęs
miesto skveruose šuniškai amsint,
pats ėmiau amsėti į priešingus
šiek tiek kreivo mėnulio polius,
kai apgirtęs Dievas paviešino
gyvybę trumpam tik paskolinęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-03-03 09:10:23
....man daugelis - metaforų girdėta ir pasiskolinta iš vieno poeto - Piligrimo, tad linkėčiau subtilių metaforų , butent kaip ,,girto Dievo \'\', neminėti, nes tai ne Jūsų, gal sakudu, bet tiesa....ieškokite savęs ir savų išraiškos formų...
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2010-02-27 13:09:04
Po pirmų eilučių jau galvojau kad kažkas bus. Deja nieko gero. Užsižaidžiat, stengiatės įmantrauti, bet nieko neišeina. neverskit savęs rašyti to, ko nejaučiat.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-25 21:57:57
Darbas neblogas, išties man netgi patiko, bet vietomis atsiranda kažkokių keistų išsišokimų, kurie viską sudrumsčia... (kaip, kad su ta adata). Be reikalo Dievo negirdyk ;)
Vartotojas (-a): voverux
Sukurta: 2010-02-25 21:47:38
Mm, kaip gražiai sudėliotas eiliukas.:)