Kartais apima noras palikti šią žemę
ir prisiglaust trumpam prie minties,
Kad nusispjovus per petį – visą šį karą...
Paprasčiausiai palikti kitiems.
Nes jau pabodo šitos lenktynės,
Kuriose nugalėjusių niekad nebus.
Sielą vis spaudžia troškimas ramybės,
O aplinkui... tiek siurbėlių ...
Ir jiems visko maža, siurbia po lašą
Gyvastį visą kol neatims.
Kadais atrodė – žmonės lyg esam ...
O tapom... viens kitam žvėrimis?
Prievartauja ir plėšia – nieks nesikeičia,
Ant svetimo kraujo ir skausmo kraunas turtus.
Šypsos į veidą, peilį į nugarą smeigia,
Priešas didžiausias žmogui – žmogus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-22 19:02:22
patiko...nors tema niūri, bet išdėstymas eilėse kažkaip suteikia viltį...o galgi viskas ne taip - kitą rytą atrodis gražiau ...:)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-02-22 14:09:41
P.S.
o jei į nugarą ir iš pasalų, sakoma negarbingas priešas, nors jei karas, taisyklių nėra garbingumo kodekso tokio irgi.)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-02-22 14:07:44
kažkoks moralas, tuščias. (ar gali priešas žmogui būti tigras pavyzdžiui?) tik žmogus žmogui ir gali būti priešu.
na žmonės ne vabzdžiai, juk gyvenimas yra žmogui truputį daugiau nei tik valgyti, kvėpuoti, tuštintis, daugintis.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 13:43:18
\"Šypsos į veidą, peilį į nugarą smeigia,
Priešas didžiausias žmogui – žmogus.\" Kartais tai būna ... tiesa. Nusivylimas. Nieko šviesesnio... .
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 13:06:16
Stipriai pasakyta. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 13:03:12
įtaigiai perteikta emocinė būsena, man labai patiko :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-02-22 11:55:21
viskas prasideda.... nuo mūsų pačių /didžiausias priešas jei nesi sau , tada okey/
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-02-22 11:49:36
Perdaug deklaracijų, mažai įtikinamo vaizo.