Kodėl tu atėjai, kai rudenėjo?

Santrauka:
Du lašai - viltis ir meilė
Tu atėjai tada, kai rudenėjo
Ir šalnos buvo taip arti, arti.
Kažkur žaliavo, o kažkur gelsvėjo,
Dirvonai vietomis jau buvo aparti.

Numetęs plūgą aš ramiai ilsėjaus –
Juk šitiek padaryta jau darbų.
Galvojau apie derlių, apie sėją,
Atrodė, visa kita nesvarbu.

Na, žinoma, mačiau gamtos aš grožį –
Juk keičias metų laikas ir spalva.
Staiga (iš kur ji čia?) raudona rožė
Žmogaus balsu man pratarė: „Eiva “.

Ji ištiesė rankas – spygliuotą šaką –
Suspaudžiau jas – ištryško du lašai.
Ir kelią pamečiau dėl siauro tako,
Supratęs – palieku aš tiek mažai.

Nereikia man nei plūgo, sėjos, derliaus –
Man reik tik rožės ir dviejų lašų...
O prieš akis plati žydrynė vėrės,
Nors takas siauras tarp baltų beržų.

Ir netoli jau buvo tako galas
„Čia pat “, – kartojo ji. – „Jauti? “
Šerkšnu raudonis žiedlapių nubalo,
Suglebo lapai, speigo paliesti...

.......................................................

Kodėl tu atėjai kai rudenėjo
Ir šalnos buvo taip arti, arti?...
kaip lietus

2010-02-17 00:04:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-02-20 10:00:13

Sklandus ir gražus kūrinys. Kitokio ir nesitikėjau.

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2010-02-17 22:09:06

ak, romantika... :)

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-02-17 21:02:17

Labai labai gražus kūrinys.Patiko.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-02-17 19:43:53

Nubėgau mintimis per lauką, arimus iki pat šerkšnojančio rudens. Sklandžiai dėstai. Atrodo, kad tai tau gaunasi savaime, lengvai ... :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-17 13:45:56

oi kaip Dieviškai gražu :)...numirt galima ...tikriausi burtai :)...tiesiai į širdį...bet...tegyvuoja:pirmyn!...nors... labai traukia sugrįšti :)

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2010-02-17 12:30:47

Barabas turi savo braižą, savo įdomią filosofiją, poeziją, sakyčiau - iš smegenų ir tai- puiku. Bet gražus eilšraštis ir Kaip lietus. Ypatingai jis artimas tiems, kas dar mokame atsikvepti kaimu, žeme, Ir čia jo lyrizmas neišstenėtas, o labai naturalus.
Gražu. Žinoma, man.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-02-17 10:49:18

Ne, nepatiko. Tie du lašai ir spygliuota rožė...nea.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-17 10:45:55

Malonus darbas. Man asmeniškai truputėlį penktas ir iš dalies šeštasis posmai dar prašosi autoriaus rankos, tačiau visa kita gera skaityti, tiek pradžią, tiek pabaigą (pabaiga ypač gerai nuteikia mintis bent kažkiek daugiau sukrutėti).

Na, o dėl rimavimo, tai skaičiau nekreipdamas dėmesio, kažkaip nesijautė, jog viskas būtų per daug \"per rimuota\".

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-17 03:59:56

Jei rašyčiau metro ilgumo eilutes be rimo, tai jūsų patarimą priimčiau už gryną pinigą. Deja, rašant tokiame stiliuje jūsų teorinės tiesos ir lieka tik teorija. Arba tada teks laidoti mintį ir bėgti į pievas :) Bet vis tiek ačiū už geranoriškumą - sekančiame kūrinyje pasistengsiu, kad skaitovas mano eiles skaitytų, kaip kryžiažodį :)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-02-17 00:59:50

rimas nuspėjamas- skaitovas nuspėja būsimą žodį. patariu vengti tų pačių kalbos dalių rimavimo. visa kita ok

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-02-17 00:35:22

taip,interpretuoti galima įvairiai,arba artojas sušildyt nemokėjo,arba rožė senokai vazoj prastovėjo,arba tikrai šalta buvo ;)
darbais geras,įvairiapusiškai išjaustas,kaip ir visada.

Vartotojas (-a): martinas

Sukurta: 2010-02-17 00:31:35

Emocinga. vietos pasvarstymams ir pamąstymams pakankamai :)