Santrauka:
Su šv. Valentino diena.
Manyje gyvena vilkas,
Kai jis ėst negauna
Tai užvaldo mano kūną
Ir liežuvį aštrų.
Iš visų pasaulio pusių
Vėjai tau vis plaukus velia.
Mano vilkas žiūri linksmas-
Drąsiai pilkis kaunas.
Mano vilkas - tai ne aš.
Aš bijau pasaulio.
Ir nenoriu būt vilku,
Kurs pasaulį griaužia.
Mano vilkas piktas, juodas.
Negi aš tokia pati?...
Noriu tarti "Ne, kitokia",
Nors meluočiau -
Savo vilką piktą, juodą
Auginu širdy.
Aš neduosiu vilkui ėsti-
Gal tada jisai padvės...
Antsnukį aš jam uždėsiu -
Ir tylės, nelos kvailys.
Gal tada visi zuikučiai
Vėl galės ramiai gyvent.
Vilkas mirs, nebesijuoks,
Nors tas vilkas - aš pati.
Ačiū.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2010-02-16 19:19:40
man skamba normaliai, patiko, tai tiesa.Kartais kiekviename =moguje pabunda vilkas, bet tai tikrai nerei6kia, kad =mogus yra vilkas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-14 19:36:40
Iš pradžių \"Manyje gyvena vilkas\", veliau \"Mano vilkas - tai ne aš\", \"Nors meluočiau -
Savo vilką piktą, juodą Auginu širdy.\" kažkaip nesuderinamai,stiliaus klaida, prieštaravimas sau. Mintis, gal ir buvo nebloga, tik perteikta ne kokybiškai, mano nuomonė, aš pats mokinys tai negaliu mokint kitų, čia tik pastebėjimas.