Manyje gyvena vilkas,
Kai jis ėst negauna
Tai užvaldo mano kūną
Ir liežuvį aštrų.

Iš visų pasaulio pusių
Vėjai tau vis plaukus velia.
Mano vilkas žiūri linksmas-
Drąsiai pilkis kaunas.

Mano vilkas - tai ne aš.
Aš bijau pasaulio.
Ir nenoriu būt vilku,
Kurs pasaulį griaužia.

Mano vilkas piktas, juodas.
Negi aš tokia pati?...
Noriu tarti "Ne, kitokia",
Nors meluočiau -
Savo vilką piktą, juodą
Auginu širdy.

Aš neduosiu vilkui ėsti-
Gal tada jisai padvės...
Antsnukį aš jam uždėsiu -
Ir tylės, nelos kvailys.

Gal tada visi zuikučiai
Vėl galės ramiai gyvent.
Vilkas mirs, nebesijuoks,
Nors tas vilkas - aš pati.


Ačiū.