kiauras laimės puodas... taip ir jaučiu, kaip prateka viskas (vos ne gyvenimas) pirštais, prabėga, praslysta - lieka skaudus, suvokimas, jog deja, taip... kartais.

patiko pradžioje ir pabaigoje pasikartojantis klausimas - kam? atsakymo niekas nežino...
vaizdingai jausmingos eilės,išties...

Manau, kad ne visiems duota ne tik įsijaust, bet ir taip parašyt.
Visas jūsų eiles skaitau su malonumu.:-)

Puikus kūrinėlis, prabėgau lyg vasaros vėjas per smilgų viršūnėles :)

Nejaugi taip kiauras \"laimės puodas\", kad ten nei žiupsnelis laimės neišliko? O gal mes patys \"laimės puodą\" prakiurdėm? Skambus ir melodingas kaip visi Jūsų darbai. Užklijuokit kad ir viltimi \"laimės puodą\", gal ji paliks ten žiupsnelį savęs... Dėkui.

Ne kiekvienam duota įsijaust, o jausmų skalė matuojama pagal kiekvieno asmeninius jausmus :). Čia skonio dalykas, kam medus, o kam lašiniai. O puodas iš tiesų ir yra tuštuma, juolab, kai jis kiauras. Bent jau tiek Laiptuose atspėjo. Dėkui už malonų komentarą :)

Ant pakulinių sruogų
Septynios dienos miega.
...gražiai skamba...

vienintelė mintis, verta dėmesio\" Ant pakulinių sruogų
Septynios dienos miega.
Darbas teplus, paviršinis, per maža skalė jusmui. o dar tas puodas tuštuma suskamba:)
Man neįdomus.

...ant pakulinių sruogų...puikus darbas, patiko...

Gražiai sužaista spalvomis. Raudona, pilka, juoda, - visiems gyvenimo atvejams spalvų užtenka. Gilus.

Gerai, kad puodas kiauras, o tai ateitis nutrūktų. Šaunus eiliukas.

Spendimai tiesai.

O kaip kitaip? Jeigu \"kerai, vilionės, vyliai...\" ir dar nežinia kas, suprask, reikalingas ir atitinkamas indas. Bet manau, kad kurmis į tokius spąstus nepatektų...
Kaip ten bebūtų, priimk su šypsena...
Būk drūtas!

Švinas ir lelijos.... brrrrrrr...ir vis tiek eiliavimas pavyzdingas :)...tik palieka sunkumas...kaip lapkričio lietus