Kerai, vilionės, vyliai...
Raudona, pilka, juoda.
Kam ateitį supylei
Į kiaurą laimės puodą?

Mezgei vorų tu gijom
Žodžius sunkius lyg švinas.
Užuojautų lelijom
Tiesa apsisvaigino.

Saldžiausią bruknės uogą
Bandžiau iškast iš sniego...
Ant pakulinių sruogų
Septynios dienos miega.

Kaip greit nutrūko gijos –
Švinu nukrito žodžiai.
Užuojautų lelijos
Tepliais pavirto suodžiais.

Kerai, vilionės, vyliai...
Raudona, pilka, juoda.
Kam ateitį supylei
Į kiaurą laimės puodą?