Kai saulė kils, mėnulis leisis,
Žodžiai širdyje vėl skleisis.
Sėdėsi Tu ant kranto nusiminęs,
Blogą jausmą viduje patyręs.
Atvaizdas vandenyje parodys,
Kad nebuvai Tu jos herojus.
Norėjai būti pats geriausias,
Bet likai Tu jai prasčiausias.
Nenutuokei kodėl kas dieną,
Norėdavai iš jos tik vieno.
Prisilietimo, bučinio švelnaus,
Arčiau ją prie savęs priglaust.
Bet buvo ji pigi lėlė,
Brangiausių deimantų vertė.
Privertusi Tave suprast,
Jog meilė priverčia apakt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paukščio sparnai
Sukurta: 2010-02-12 14:52:18
Nemanau, kad moderatoriai tai turėtų ištrinti. Kiekvienas žmogus čia gali skelbti savo kūrybą. Šis eilėraštis gal ir nėra tobulas, gal šiek tiek banalus ir nežinau ar turi ką nors išskirtinio. Bet jo tikrai nereikia ištrinti...Eilėraščio rimas - ėėėė, nekoks. Rimuojamos tos pačios kalbos dalys. Jausmai atrodė netikri. Jums reiktų rašyti apie tai, kas vyksta Jūsų aplinkoje ir ką Jūs jaučiate. Dabar nieko išskirtinio šiam eilėraštyje nepastebėjau. Silpnokai, bet tikiu, kad kuo daugiau stengsitės ir kuo daugiau kursite, tuo Jums geresnė bus Jūsų kūryba. Juk pradžia - pati sunkiausia.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-11 12:53:18
Paprašyk, kad moderatoriai ištrintų - čia tik dienoraščiu tinkamas tekstas.