Kai saulė kils, mėnulis leisis,
Žodžiai širdyje vėl skleisis.
Sėdėsi Tu ant kranto nusiminęs,
Blogą jausmą viduje patyręs.

Atvaizdas vandenyje parodys,
Kad nebuvai Tu jos herojus.
Norėjai būti pats geriausias,
Bet likai Tu jai prasčiausias.

Nenutuokei kodėl kas dieną,
Norėdavai iš jos tik vieno.
Prisilietimo, bučinio švelnaus,
Arčiau ją prie savęs priglaust.

Bet buvo ji pigi lėlė,
Brangiausių deimantų vertė.
Privertusi Tave suprast,
Jog meilė priverčia apakt.