Girdžiu kaip oda lupas,
Kaip skilinėja lūpos
Ir mėsos slenka nuo kaulų.
Bejausmis ir bedvasis,
Šaknimis į žemę liejaus tąsyk
Ir tryško meilė iš akiduobių tuščių.
Tas žudymas išlėto ir atsargiai,
Peiliu lyg plunksna per kūną švelniai,
Tapant įmantriausias akibrokšto gamas...
Purpuro lašais mažyčiais,
Egzistencija it žiurkė bėga, inkščia...
Palikdama išsemtas venų autostradas.
Gomurį paglosto tvaikas,
Prakaitas sunkias paklaikęs,
Maišydamasis su nektaru gyvasties.
Ir tarsi pabodęs žaislas,
Šis paveikslas vaizdiniais išbaigtas,
Nebeįstengia patenkint iš esmės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): shwellnus
Sukurta: 2010-02-02 00:02:50
tiems kurie I.S. - komentaru neturiu :) tik galiu nuosirdziai uzjausti...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-01 23:21:45
O kur minimali estetika? Šleikštulio estetika?
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-01 17:58:15
Man tai panašu į mazochistinį pasitenkinimą...
Vartotojas (-a): elvinamacytė
Sukurta: 2010-02-01 16:50:55
Mintis puiki, rimas puikus, tačiau skamba neperpuikiausiai, skiemenys nesuderinti, ar kas tai..
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-01 15:29:14
shwellnus...ir žudo švelniai