Nesutilps į rieškučias trapios sekundės,
aušroms liepsnojant ir aitvarai užsidegs.
Todėl nesvajok, mylima mano, apie
vasaros lietų. Upių vagos dar ilsis. Tegu.
Tau nematant laikas įklimpsta kaip
praeivis batais sunkiais į purviną pusnį.
Ir nei paukščiai, nei troleibusų ūsai,
jo liūdesio, ledu įsitvėrusio, neištrauks.
Taip ir aš nepalaimintas, žuvėdrų klegesio
išnešiotas, miesto krantinėj pasėtas, išdygstu
burėm juodom. Nelauk manęs, mylimoji,
išplauksiu į pūgą tylos nesibaigiančią vis.
Lydės tavo žvilgsnis, įšalęs į stiklą ežerų
mano - gal vasaros rūku sudygsiu į delnus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-10 08:14:04
Ir visgi čia tikrai ne sonetas. Kartais geriau mintis dėlioti proza, poetiškai persmelkta proza, nei mėginti įkalinti gal ir neprastus įvaizdžius strofose. Mane asmeniškai poezijoje alergizuoja kreipiniai „mylima mano“, „mylimoji“... bet čia nekrepkite dėmesio, čia aš tik taip... Paskutinės dvi eilutės, liaudiškai tariant, kreivos... Troleibusų ūsams ir laidams slapta simpatizuoju – jie labai poetiški, o ir antroje strofoje visai įdomiai užsiraito. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-01 15:03:32
...kaip atsisveikinimas...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-31 18:46:53
Taip, sijojimo komisijai nemažai bus - pritariu Kietai... :) Kiek savotiškas gal ir ne visai "sonetiškas", bet kvepia juo tikrai... "kabina" savo tokiu betarpiškumu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-31 18:27:12
"Troleibusų ūsai" kažkaip iškrenta iš konteksto. O pabaigos visiškai nėra (turint omeny klasikinę soneto struktūrą: tezė, antitezė, sintezė).
Anonimas
Sukurta: 2010-01-31 17:50:56
labai geras ,savotiškas , kitoks, net eilučių neskaičiuoju
ir nepavydžiu komisijai...oi, kiek darbo turės - atsijoti :) aš už va šitą !