Sudilusiais, artrito glamonėtais laiptais,
Savo paties kurtų vienatvės rūmų bokštan,
Naktinės ūkanos marška skalsiai padengtais,
Sliūkini paslapčiomis tarsi pavogęs...
Vilies tik celė, esą ištikimai belūkuriuojanti,
Cigarečių dūmų smogu kiaurai permirkus,
Pasidalins, alum ir prakaitu įaugusį guolį –
Be priekaišto, it motina sūnų apkabinus.
It ritualas, tiesiant ataugas link stabo išgalvoto...
Karštligiškai pulsuojant sienom išmuštom raudonių...
Paverti save herojum, nebaigto skaityt romano,
Tikindamas parašysiąs scenarijų tobulam rytojui...
Tačiau, kasnakt gimsti iš šiukšlių prisikeldamas...
Išsunktu feniksu jos pašvinkusioje lovoj,
Mintim lyg kulka, į kaktą negailestingai, remiamas,
Tik linkteli naiviai, įspraustai kampan, vilčiai senolei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-01 15:37:41
sunkus jausmas
Anonimas
Sukurta: 2010-01-30 22:57:07
žinomas jausmas... gerai išreikštas, man patiko.
Vartotojas (-a): shwellnus
Sukurta: 2010-01-30 21:10:03
gerb. Irtia Asmat, jus komentuojate tik tam kad komentuotumete ar vis tik norite tuo kazka dar ir pasakyti? :D beja, matomai jausmais jums svetimi :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-30 20:28:43
Realiai sudėtingas vaizdas.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-30 18:25:50
Peržvelkit skyrybos taisykles.
Sunkus darbas. Lyg rašytas ant nugaros nešant slegiantį akmenį. Ant nugaros. Ne širdies. Čia daugiau išorinio sunkumo, nei jausminio.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-30 01:41:05
"Paverti save herojum, nebaigto skaityt romano,
Tikindamas parašysiąs scenarijų tobulam rytojui..."
:) - pavadinimas įrėmina kūrinį - taiklus
Anonimas
Sukurta: 2010-01-30 00:57:23
sienom išmuštom raudonių - kuo? RaudoniU?
Aplinka sukurta, nuotaika irgi.