Santrauka:
Optimistinis eilėraščio „Aitvaras ir pelenai“ variantas
Pavasaris, kaip ašara –
Vėsokas ir skaidrus, skaidrus,
Štai, žvirbliai krūmuos pešasi,
Matau ant stogo du gandrus.
Pernykštę žolę degina,
Laukai seniai jau išarti.
Bet viena mane stebina –
Regiu merginą iš arti.
Dangun ji leidžia aitvarą
Spalvotą tokį – lyg gėlė,
Kaip keista, juk ne vasara...
Aure, jis nori saulę liest!
Plevena vėjyj jos plaukai,
O pėdos mindo pelenus.
Ar reiškia, tuoj pražys laukai –
Gėlė juk saulę genasi?
................................................
Ir tegul saulė slepiasi –
Pagaus ją aitvaras vijurkas.
Į debesį, į debesį
Smalsių varnėnų kyla pulkas!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-27 18:13:57
O, kaip man patinka žvirrrbliai. :) Šiandien taip čirškė prie namo ant vinvyčio. Matau, pas Tave jau pavasarėja... :)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-27 12:10:18
Pakvipo pavasariu...Gera skaityti tokį kūrinėlį...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-27 01:26:31
įdomus kūrybos persipynimas,po merginos dialogo su savim - eilius šalia stebinčio :)
šiltai ir smagiai žodžiais nutapytas peizažas - marga jausmų paletė,pavaaasaris...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-01-27 00:19:19
Pasisekė Jums su ta mergina.
Eilėraštis tikrai ir sausyje pavasariškai nuteikia.
Smagu.
Būk!
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-27 00:10:10
Skoningas, spalvingas ir labai gaivus aitvaras.
Gražus pavasario ir pavasarinio paveikslo, atsargiai išsireiškus, - jo detalių :) supynimas. Toks su šypsenėle... gera. Įvairiai galima pažvelgti: - pavasaris - gyvenimo atgimimas su gėlėtais aitvarais... Šypsausi...