Lyg užmaršties laukimo valanda atrodė,
Rugių laukai jau buvo nupjauti.
Žibintai laukė, vieno žodžio
Kad būtų vėlei uždegti.

Kadais ir aš braidžiau po pievas,
Atrodė būčiau kupina,
Lygybės buvo neteisingos,
O ir į šventę nėjau.

Lyg šimtas varnų, ant laidų
Sutūpusių, mirties jos laukia.
Atrodo tuoj sudžius, supus,
Bet išvaizda to nepasako.

Šiene ir smilgą galim rasti,
O rašiny daug klaidų.
Bet veltui nieko neaukosim,
Nebent jei rytas bus jau vakaras.