Apie
Lyg užmaršties laukimo valanda atrodė,
Rugių laukai jau buvo nupjauti.
Žibintai laukė, vieno žodžio
Kad būtų vėlei uždegti.
Kadais ir aš braidžiau po pievas,
Atrodė būčiau kupina,
Lygybės buvo neteisingos,
O ir į šventę nėjau.
Lyg šimtas varnų, ant laidų
Sutūpusių, mirties jos laukia.
Atrodo tuoj sudžius, supus,
Bet išvaizda to nepasako.
Šiene ir smilgą galim rasti,
O rašiny daug klaidų.
Bet veltui nieko neaukosim,
Nebent jei rytas bus jau vakaras.