Santrauka:
Ir kas iš mūsų vaikystėje neragavo varveklių. Skanu...
Sniego senį nulipdysiu,
Sniego bobą ir vaikus
Kai ratu juos sustatysiu –
Tai šauni šeimyna bus!
Seniui kibirą užvošiu,
Bobai šluotą atiduosiu,
Na, o tiems baltiems anūkams
Dovanosiu ledinukų.
Kad saldainių neturiu –
Pavaišinsiu varvekliu!
Tam – truputį, tam – truputį...
O kur dėti man likutį?
Turbūt pats jo paragausiu.
Ša, tylėkit, barti gausiu,
Jei mama tik sužinos –
Man tikrai nedovanos.
Nors varveklis nesaldus,
Bet vis tiek labai gardus:
Tam – truputį, tam – truputį,
Vėl sučiulpsiu aš likutį...
Gal per daug prisivaišinom,
Nes sloga labai kankina?
Dabar lovoje guliu –
Nosis virto varvekliu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-23 21:33:13
Šaunus ir pamokantis :) Nuotaikingas, puikiai skaitomas - kaip tik šiame skyrelyje ...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-21 15:43:54
Labai patiko. Pasiėmiau, mokysiuos mintinai, kad anūkams savo galėčiau padeklamuoti...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-21 10:43:35
Šypt šypt:) Geras.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-21 07:45:54
Jau matau, visa eilė sustojo ir laukia ledinukų. :)))
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-21 00:40:30
och tas šelmis lietus – varvekliais vaišina :( atsargiau ;)
vaikų neatsiginsit,patikėkit :D
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-01-21 00:36:51
"Nosis virto varvekliu..."
Bet kiek malonaus būta iki nosies - varveklio!
Gerų sapnų!