Sniego senį nulipdysiu,
Sniego bobą ir vaikus
Kai ratu juos sustatysiu –
Tai šauni šeimyna bus!

Seniui kibirą užvošiu,
Bobai šluotą atiduosiu,
Na, o tiems baltiems anūkams
Dovanosiu ledinukų.

Kad saldainių neturiu –
Pavaišinsiu varvekliu!
Tam – truputį, tam – truputį...
O kur dėti man likutį?

Turbūt pats jo paragausiu.
Ša, tylėkit, barti gausiu,
Jei mama tik sužinos –
Man tikrai nedovanos.

Nors varveklis nesaldus,
Bet vis tiek labai gardus:
Tam – truputį, tam – truputį,
Vėl sučiulpsiu aš likutį...

Gal per daug prisivaišinom,
Nes sloga labai kankina?
Dabar lovoje guliu –
Nosis virto varvekliu...