Tu esi man nepasiekiamas,
Bet nežinau kodėl, liūdžiu.
Mano akys ašarų patvinusios,
Tuoj jos sprogs iš įtūžio.
Smegenų jau raizgalynė sukas,
Ir raudonų ir rudų žarnelių,
Bet vis tiek žaliųjų ten daugiausia,
Jau netilps į galvą, tuoj ji sprogs.
Vaikas įsčiuose stipriau įsisupa,
Jam ten vietos per mažai, taip pat,
Ir pilvelis jau susprogti baigia,
Tuoj jisai suplyš ir liks skylė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-20 23:50:28
Niekutis.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-01-20 22:35:31
Jausmas . Pažaidimas , bet visai nieko.Sekmės.
Vartotojas (-a): Gėlelė
Sukurta: 2010-01-20 21:36:17
tai vadinasi metafora :)
Vartotojas (-a): Gėlelė
Sukurta: 2010-01-20 20:46:26
na čia netiesiogiai žarnelės :)
Vartotojas (-a): Barbora
Sukurta: 2010-01-20 20:33:25
Man stilius neprastas, bet šiek tiek siaubo elementų matau, vaikelis sprogs ir panašiai, o kas yra tos "žarnelės"?