Tu esi man nepasiekiamas,
Bet nežinau kodėl, liūdžiu.
Mano akys ašarų patvinusios,
Tuoj jos sprogs iš įtūžio.

Smegenų jau raizgalynė sukas,
Ir raudonų ir rudų žarnelių,
Bet vis tiek žaliųjų ten daugiausia,
Jau netilps į galvą, tuoj ji sprogs.

Vaikas įsčiuose stipriau įsisupa,
Jam ten vietos per mažai, taip pat,
Ir pilvelis jau susprogti baigia,
Tuoj jisai suplyš ir liks skylė.