S. Baravoj atminti
Laivais išvaikščiojom
Didingą Šiaurę,
Dievai čia meldžiasi,
Kad pražūties mažiau.
Prisimenu Tave, Serioža Baravojau,
Ilgai reikėjo laukt, kol sužinojau -
Tu neateisi,
Reikia man ateit.
Be ašaros nukėliau nuo galvos kepurę.
Be ašaros eilėraštį rašau.
O Šiaurė kaip tada didžiulė,
Dangus jos žemas
Ir gilus vanduo...
.... Bet tą žinai geriau,
Serioža Baravoj...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-21 00:18:09
ir man -
"Ilgai reikėjo laukt, kol sužinojau -
Tu neateisi,
Reikia man ateit."
gilus sužinojimas...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2010-01-20 20:51:26
Nuoširdus prisiminimas.Išskaudėtas, išlauktas.Tyras.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-20 15:58:33
...nuoširdus pagarbumas. Gražus Prisiminimas.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-01-20 11:31:43
Didelis nuoširdumas ir pagarba atminčiai.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-01-20 10:55:21
"Ilgai reikėjo laukt, kol sužinojau -
Tu neateisi,
Reikia man ateit." -- labiausiai. grazus in memoriam
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-20 09:37:20
Oi, žemė pilna gerų žmonių. Visur.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-20 09:35:26
gražus draugo atminimas? juk atspėjau ar ne?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-20 09:30:36
Daug paslapties už eilučių - bet judu žinot viską