S. Baravoj atminti

Laivais išvaikščiojom
Didingą Šiaurę,
Dievai čia meldžiasi,
Kad pražūties mažiau.  
Prisimenu Tave, Serioža Baravojau,
Ilgai reikėjo laukt, kol sužinojau -
Tu neateisi,
Reikia man ateit.

Be ašaros nukėliau nuo galvos kepurę.
Be ašaros eilėraštį rašau.
O Šiaurė kaip tada didžiulė,
Dangus jos žemas
Ir gilus vanduo...

.... Bet tą žinai geriau,
Serioža Baravoj...