Santrauka:
Matyt, ir žmogui reik turėti dangų, // kad taip galėtum išdalint save...
Dirst – ir matau:
Po Galvę saulė ritinėjas.
Net nustembu - niauka praėjus,
Lyg būčiau jos net neregėjęs.
Žvejų takai išvaikštinėję
Virš vandenio
Ir jo žuvų.
Dirst pakeliui –
Ir ten saulutės ritas,
Per ežerus Totoriškių
Ir Bernardinų.
Gražus, kaip akys sakalo,
Išaušo rytas
Su saulėmis
Ant Trakų ežerų.
Ir Skaistis turi ją,
Ir Akmena,
Gilusis ir Barbukas.
Iš kur tiek daug?
Juk ji, mūs saulė, tik viena.
Matyt, ir žmogui reik turėti dangų,
Kad taip galėtum išdalint save,
Ir pasilikt kaip saulė Danguje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 19:27:17
Skambus. Ritmas įvaldytas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-17 19:23:04
Matyt, ir žmogui reik turėti dangų... Tuo daug kas pasakyta.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-01-17 10:31:46
Skaitai ir norisi pasidžiaugti; saulių rytas – gražiai pavadinta. Saulėtas eilėraštis, skaisčiai apšviečia ir nušviečia visapusiškas prasmes.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 09:17:17
...oi, koks puikumėlis :) Ačiū. Einu vėl pasivaikščioti prie saulių ežerų...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 07:32:05
Matyt, ir žmogui reik turėti dangų
Matyt...