Visko man linkėjo, visko –
Laimės, džiaugsmo, didelės sėkmės,
Būt sveikam ir nepritrūkti ryžto,
Siekiant toliuos žėrinčios žvaigždės.
Ne, žvaigždžių neskinsiu, jų jau nebereikia,
Man pakaks ir vyšnios prie namų,
Vakarais paliesiu jazminėlį svaigų
Ir širdy bus gera, vėlei bus ramu.
Tyli aukštos eglės, purų rūbą kelia
Žalios šakos – patalą žiemos,
Šalimais boluoja apsnigta pirkelė,
Pilna mano laimės - jaukios šilumos.
Ištiesiu rankas, jose gi spindi
Meilė artimų, brangių žmonių,
Laikui neišimti, neišdildyt
Per metus sukrautų dovanų.
Mėnesienos kelias ilgesiu išpiltas,
Tilindžiuoja, aidi varpeliu nakties,
Eisiu, kaip kadaise jaunyste apgirtęs,
Pasitikti burtų, man skirtos lemties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-15 16:43:23
Eisiu, kaip kadaise jaunyste apgirtęs
Optimisto kelias... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-15 02:24:50
"Laikui neišimti, neišdildyt
Per metus sukrautų dovanų." :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-14 22:01:27
šviesus ir mielas...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-14 19:49:37
Šviesus, pakylėtas pasakojimas. Laimė, džiaugsmas, lemtis - labai jau aptakūs žodžiai...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-01-14 19:10:27
NUOSTABU ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 13:15:45
Ir man patiko:)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-14 13:09:38
Sklandus. Pradžia tokia kaip gimtadienio tostas, o paskui jau kristalizuojama mintis.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-01-14 10:02:00
Geras, mylintis eilėraštis gero žmogaus.