Visko man linkėjo, visko –
Laimės, džiaugsmo, didelės sėkmės,
Būt sveikam ir nepritrūkti ryžto,
Siekiant toliuos žėrinčios žvaigždės.

Ne, žvaigždžių neskinsiu, jų jau nebereikia,
Man pakaks ir vyšnios prie namų,
Vakarais paliesiu jazminėlį svaigų
Ir širdy bus gera, vėlei bus ramu.

Tyli aukštos eglės, purų rūbą kelia
Žalios šakos – patalą žiemos,
Šalimais boluoja apsnigta pirkelė,
Pilna mano laimės - jaukios šilumos.

Ištiesiu  rankas, jose gi spindi
Meilė artimų, brangių žmonių,
Laikui neišimti, neišdildyt
Per metus sukrautų dovanų.

Mėnesienos kelias ilgesiu išpiltas,
Tilindžiuoja, aidi varpeliu nakties,
Eisiu, kaip kadaise jaunyste apgirtęs,
Pasitikti burtų, man skirtos lemties.