Sodo paslaptis
Kai paslapties skraiste
Naktis apgaubia sodą
Ir žvaigždės nusileidžia
Iš dangaus.
Taip nuostabiai gražu
Ir net atrodo,
Kad medžiai ilgisi
Kažko brangaus.
Gal saulės spindulio,
Galbūt glamonių vėjo,
O gal, tiesiog,
Ramybės ir vėsos?
Aš prisiglaudusi
Ilgai stovėjau,
Panirusi
Į paslaptį tamsos.
Nakty,
Tarytumei suaugau
Su kamienu.
Rugpjūčio žvaigždės
Krito iš dangaus.
Ir sidabrinis sodas
Mėnesienoj
Tyliai ilgėjosi
Kažko brangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-06 19:18:50
labai gražu ...net matau viską ir vėsą jaučiu :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-14 22:52:50
paslaptingai ilgesingas...suaugau su eilium,kaip autorė su kamienu...patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 18:07:07
Trūksta kažkokio ryškesnio akcentėlio. O šiaip, gražu:-)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-01-14 10:14:11
Mielas.
Tokias uogutes greitai kažkas surenka.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-01-14 09:21:02
Nostalgiškai...Gražu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-14 09:15:10
..man labai , labai mielas žiemiškumas su jausmų bangelėmis....
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-14 01:52:43
Tokia liūdnoka, nostalgiška gaida... Švelnus, lyriškas kalbėjimas - kvepia šiek tiek naktiniais burtais atmosfera pati. Mielas eilius.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-14 01:51:04
Vaizdingas ir jausmingas. Ir, beje, skiriasi nuo kitų autorės kūrinių.