pamatei mano mėlynuosius vandenis,
kur tupiu ant akmens ir kalbu purslais,
o jūržolės sakmes į ausį šnabžda
išmokei išprotėti duetu
ir mes sukomės, sukomės
pavėlavę į visus laivelius
geltona bure
pamiršau povandeninę save,
todėl esu vėjas ir patamsiais
saugau tave nuo laumių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-03-12 00:44:02
gallima tvarkyti, bet tikrai gražu... Gelmės minties pagauna, ne primityvi išraiška, gilus, platus supratimas ir subtilumu kvepia... SĖKMĖS ir toliau.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-18 21:43:42
Puikuma.
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2010-01-13 17:09:21
Manding, geriausia, ką šiandien skaičiau, radau netikėtų vietų.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 14:58:58
aš šitą pagrobiu į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-13 02:19:06
Patiko :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-13 00:35:05
Negalima savintis:). Juokauju, žinoma. Pavėlavę į visus laivelius geltona bure... Gal geltonomis burėmis? Na, pagaliau tai nesvarbu, mintį pagavau. Labai gražiai sudėliota. Šaunuolė.