pamatei mano mėlynuosius vandenis,
kur tupiu ant akmens ir kalbu purslais,
o jūržolės sakmes į ausį šnabžda

išmokei išprotėti duetu
ir mes sukomės, sukomės
pavėlavę į visus laivelius
geltona bure

pamiršau povandeninę save,
todėl esu vėjas ir patamsiais
saugau tave nuo laumių.